Genovaitės (Kisieliūtės) Dambrauskienės biografija

1940 m. spalio 5 d. Ukmergės apskrityje, Šešuolių valsčiuje (vėliau Širvintų raj.), Vaitkušio kaime gimė Genovaitė Kisieliūtė. Ji buvo jauniausia iš keturių šeimoje augusių vaikų. Tėvai ketino išmokslinti tik vienintelį sūnų, o trims dukroms suteikti galimybę įgyti gana moteriškų profesijų (siuvėjos, mezgėjos ar audėjos) darbo įgūdžių. Tačiau Genovaitė jau vaikystėje daug skaitė ir svajojo būti mokytoja. Jos polinkį į mokslą pastebėję Kiauklių aštuonmetės mokyklos mokytojai įkalbinėjo tėvus leisti jauniausią iš vaikų į mokslus. Tačiau pokario laikotarpiu materialinės sąlygos buvo skurdokos ir tai lėmė pasirinkimą ne mokytis Širvintų vidurinėje mokykloje, o stoti į Vilniaus lengvosios pramonės technikumą. Įstojusi 1956 m. ir 1960 m. baigusi technikumą, įgijo vidurinio mokslo išsilavinimą ir trikotažo siuvimo techniko-technologo kvalifikaciją. Buvo paskirta dirbti tekstilės-galanterijos fabrike „Pakaita“ Kaune. Ketverius metus dirbo pamainos meistre, vadovavo darbuotojams ir įgijo gamybos-darbo organizatorės patirties. Gamybos tobulinimui buvo pateikusi ir įdiegusi keletą racionalizacinių pasiūlymų.

Tuo metu Kaune ji susidomėjo alpinizmu. Į kalnus ją viliojo grožis ir troškimas patikrinti savo jėgas. Juk kopimo metu atsiskleidžia žmogaus charakteris, draugų grupėje įgyjami bendravimo įgūdžiai, pasitikėjimas vienas kitu, išmokstama nugalėti save, o kai reikia – palaikyti bendražygį psichologiškai. Per dešimtį kalnų stovyklose praleistų vasarų įkopė į penkiolika Kaukazo, Pamyro viršūnių.

Iš stovyklos Pamyro kalnuose grįžo į Vilnių siekti aukštojo išsilavinimo. 1964 m. įstojo į Vilniaus Universiteto Teisės fakultetą, kurį baigė 1968 m. Studijuodama dalyvavo studentų mokslinės draugijos veikloje, vadovaujant doc. A. Žiurliui rengė pranešimus konferencijoms.

Studijuodama (1964-1967 m.) dirbo Radijo komponentų gamykloje kontroliere. Derinti studijas dieniniame skyriuje ir dirbti nebuvo lengva, tačiau tai nesutrukdė sėkmingai užbaigti teisės studijas. Teisės fakulteto absolventė, kaip turinti profesinės patirties lengvojoje pramonėje, buvo paskirta dirbti tuomet besikuriančiame Alytaus medvilnės kombinate, kuriame 1968-1969 m. vadovavo juridiniam skyriui. Sukūrusi šeimą vėl sugrįžo į Vilnių ir 1969-1972 m. dirbo juridinio skyriaus viršininke trikotažo fabrike „Sparta“. Polinkis į mokslą lėmė tai, kad 1972 m. laimėjusi konkursą pradėjo dirbti Lietuvos Mokslų akademijos Istorijos instituto Filosofijos, teisės ir sociologijos skyriuje moksline bendradarbe (iki 1977 m.). Savo profesinę veiklą Genovaitė Dambrauskienė susiejo su moksline veikla.

1976 m. įstojo į TSRS Mokslų Akademijos Valstybės ir teisės instituto neakivaizdinę doktorantūrą, parengė disertaciją tema „Lokalinis darbo santykių reguliavimas gamybiniuose susivienijimuose“. Lokalinio darbo santykių reguliavimo problema buvo itin aktuali, nes tuo laikotarpiu vyravo smulkesnių įmonių apjungimo į gamybinius susivienijimus tendencijos, koncentruojant ten ir darbo santykių reguliavimą. Disertacijoje, atsižvelgiant į objektvyius ir subjektyvius darbo reguliavimo gamybiniuose susivienijimuose (vienetuose) faktorius, pagrįstas mažų įmonių (gamybinių vienetų) kompetencijos išplėtimas lokaliniu būdu reguliuojant darbo užmokesčio ir kitus darbo klausimus, suformuluoti pasiūlymai dėl centralizuoto ir lokalaus darbo santykių reguliavimo derinimo ir tobulinimo. Disertacijos mokslinis vadovas buvo pasaulyje garsus darbo teisės ir teisės teorijos profesorius R. Z. Livšicas. Disertaciją sėkmingai apgynus 1981 m., Genovaitei Dambrauskienei buvo suteiktas teisės mokslų kandidato laipsnis (Lietuvos mokslo tarybos nostrifikuotas 1993 m.).

Nuo 1977 m. pradėjo pedagoginę veiklą Vadovaujančių darbuotojų ir specialistų tobulinimosi instituto (nuo 1990 m. rugsėjo 1 d. instituto pavadinimas pakeistas į Vadybos akademiją) dėstytoja. 1983 m. buvo suteiktas docentės vardas (Lietuvos mokslų tarybos nostrifikuotas 1993 m.). 1991 m. iki konkurso buvo paskirta Vadybos akademijos Teisės katedros vedėja, tačiau konkurso tvarka buvo išrinkta ir pradėjo dirbti Socialinių problemų instituto (vėliau pavadinimas pakeistas į Darbo ir socialinių tyrimų institutą) vyresniąja moksline bendradarbe ir dirbo iki 1994 m.

1992–2002 m. Genovaitė Dambrauskienė mokslinį-pedagoginį darbą taip pat dirbo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Darbo teisės katedroje, buvo šios katedros docentė antraeilėse pareigose, o 1994–1999 m. konkurso tvarka buvo priimta dirbti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Vadybos fakulteto Teisės katedroje docente.

Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, Genovaitė Dambrauskienė savo gamybinę, mokslinę bei pedagoginę patirtį sėkmingai taikė teisinėje praktikoje. 1994–1999 m. antraeilėse pareigose dirbo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Įstatymų departamento Privatinės teisės skyriaus vyriausiąja specialiste, vadovavo darbo grupei rengiant Kolektyvinių sutarčių ir susitarimų įstatymo projektą ir jį pristatė Lietuvos Aukščiausioje Taryboje 1991 m. sausio 9 – 12 d., dirbo Vyriausybės sudarytose darbo grupėse rengiant Valstybės tarybos įstatymo projektą (1997 – 1999 m.), jo naują redakciją (2001 m.), Lietuvos Respublikos darbo kodekso projektą (1996 – 2002 m.), dalyvavo jo tobulinimo procese (2004 – 2005 m.), parengė nemažai Vyriausybės nutarimų projektų darbuotojų saugos ir darbo laiko, poilsio laiko srityje, kurie buvo Vyriausybės priimti 1994 – 1996 m. laikotarpiu.

Profesorė aktyviai įsijungė į Lietuvos Teisininkų draugijos veiklą, 1995 – 2000 m. buvo išrinkta šios draugijos valdybos nare.

1999 m. konkurso būdu buvo paskirta į tuometinės Lietuvos teisės akademijos (nuo 2005 m. – Mykolo Romerio universitetas) Darbo teisės ir socialinės saugos katedros vedėjos pareigas. Vadovaujant katedrai išryškėjo Genovaitės Dambrauskienės kaip mokslo organizatorės talentas. Parengta darbo ir socialinio aprūpinimo teisės magistrantūos studijų programa, suformuota mokslinių tyrimų kryptis, parengtos dėstomų studijų dalykų programos, organizuotos doktorantūros studijos, suburtas mokslininkų-dėstytojų kolektyvas, kuris per pirmąjį katedros veiklos dešimtmetį paskelbė per 50 mokslinių straipsnių, parengė socialinės saugos pagrindų ir darbo teisės vadovėlius, keletą mokomųjų metodinių leidinių, parengė metodines studijų programas, nuotolinių studijų modulį „Darbo sutartis“, bakalauro studijos programos „Teisė ir valdymas“ mokomosios medžiagos modulį „Darbo teisė“, dalyvavo vykdant kitus projektu. Genovaitė Dambrauskienė dėstė užsienio šalių darbo teisės, gyventojų užimtumo teisinio reguliavimo, kolektyvinių sutarčių, socialinio dialogo teisinių pagrindų kursą, pastaruoju metu skaito darbo teisės ir Europos Sąjungos darbo rinkos ir gyventojų užimtumo teisinio reguliavimo paskaitas.

Lietuvos teisės universiteto senato sprendimu 2001 m. Genovaitei Dambrauskienei suteiktas profesoriaus pedagoginis vardas. 2005 m. išrinkta Universiteto senato nare, Teisės fakulteto tarybos nare ir doktorantūros komisijos nare.

Profesorės Genovaitės Dambrauskienės mokslinių tyrimų (interesų) sritys – darbo teisės problemos: darbo sutartis, kolektyviniai darbo santykiai, įdarbinimas, lokalinis reguliavimas, socialinis dialogas (socialinė partnerystė), lanksčių užimtumo formų taikymas ir kt.

Profesorė yra vadovėlių „Teisės pagrindai“, „Darbo teisė“, Darbo kodekso komentarų (1988, 2003 m.), mokymo priemonių autorė ir bendraautorė, teisės aktų rinkinių sudarytoja.

Profesorė Genovaitė Dambrauskienė aktyviai dalyvavo skleidžiant teisines žinias visuomenėje. Penkiolika metų buvo kviečiama dėstyti specialistų tobulinimo kursuose Ekonominio mokymo centre, Viešojo administravimo sistemoje. Priėmus naujus Lietuvos įstatymus (Įmonių, Akcinių bendrovių, Bankroto ir kt.), dalyvavo sudarytose specialistų grupėse naujų ekonominių santykių teisinio reguliavimo pagrindų mokymuose.

Profesorė Genovaitė Dambrauskienė darbo santykių reguliavimo problemomis skaitė pranešimus Lietuvos ir tarptautinėse konferencijose, publikavo jų tezes. Mokslinė veikla atsispindi organizuojant mokslines konferencijas (tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Darbo įstatymų taikymas ir tobulinimas (2002), „Darbo teisės aktualijos“ (2005), Darbo teisės modernizavimas (2008) ir kt.), leidžiant darbo teisės vadovėlius, mokslinius-praktinius komentarus, bendradarbiaujant ir skelbiant mokslinius straipsnius leidiniuose: Mykolo Romerio universiteto (iki 2004 m. Lietuvos teisės universitetas) mokslo darbuose „Jurisprudencija“, Vilniaus Gedimino technikos universiteto tęstiniame moksliniame leidinyje „Verslas ir vadyba“, moksliniuose-praktiniuose žurnaluose „Verslas ir komercinė teisė“ (iki 1996 m. „Verslas ir teisė“), „Personalo vadyba“, „Gyvenimo šaltiniai“, „Teisės problemos“, „Verslo ir teisės aktualijos“, „Teisės apžvalga“ (iki 1989 m. „Socialistinė teisė“).

Nemažą indėlį į jaunųjų teisininkų mokslininkų parengimą profesorė Genovaitė Dambrauskienė įnešė vadovaudama magistrantų darbams ir rengiant daktaro disertacijas. Per pastaruosius dešimt metų profesorė vadovavo ir vadovauja doktorantams, iš kurių šeši sėkmingai apgynė socialinių mokslų srities teisės krypties daktaro disertacijas, yra dviejų doktorantų mokslinė vadovė.

Genovaitės Dambrauskienės asmeninės savybės – paprastumas, draugiškumas, nuoširdumas, noras padėti kitam, gebėjimas surasti išeitį iš atrodytų neišsprendžiamų konfliktinių situacijų – lemia, kad ji visuomet yra gerbiama studentų ir bendradarbių. Talentas bendrauti su žmonėmis, greta jos darbštumo ir pareigingumo, gali būti pavyzdžiu jauniems universiteto mokslininkams.

Profesorė turi didžiulę gyvenimo ir pedagoginio darbo patirtį, moko studentus ir doktorantus siekti užsibrėžtų tikslų sąžiningai gilinantis į gyvenimo nuolat keliamus klausimus ir iššūkius.